Mišraus aukštingumo pastatų montavimas

metalo konstrukcijosYra dvi daugiaaukščių pastatų surenkamųjų konstrukcijų montavimo sche­mos: horizontalusis (paaukščiui) ir vertikalusis montavimas (per visą aukštį). Pirmuoju atveju visos konstrukcijos montuojamos aukštais: pirmiausia kolonos, po to rygeliai ir pirmojo aukšto perdangų plokštės. Įtvirtinus visas pirmojo aukšto konstrukcijas projektinėje padėti’je, montuojamos antrojo aukšto kolonos, rygeliai, plokštės ir t. t. Kai montavimo schema vertikali, vieno narvelio karkaso konstrukcijos sumontuojamos per visą pastato aukštį. Kai montavimo schema ho­rizontali, kranai būna už pastato iš vienos arba dviejų jo pusių, kai vertikali — pastate. Kad sumontuota pastato dalis būtų pastovi, svarbu konstrukcijas mon­tuoti numatyta tvarka ir gerai sutvarkyti bei užtaisyti siūles.

Pastatai su sijinėmis perdangomis paprastai montuojami bokštiniais kranais (vienu arba dviem). Konstrukcijos dedamos aukštais, vieno

Pastatai su nesijinėmis perdangomis taip pat montu mi bokštiniais kranais. Kai yra vienas kranas, jis paprastai statomas pastate. Pastatų su nesijinėmis perdangomis kolonos turi plačius kapitelius ir didelius kolonų sujungimo mazgus; karkasų pastovumas yra pakankamas, kad galima būtų montuoti aukštais arba sekcijomis per visą pastato aukštį laiku užtaisant sandūras. Konstrukcijų montavimo eiliškumas (jis priklauso nuo laiko, per kurį sujungimo mazgų betonas įgauna reikiamą stiprumą) nurodytas darbų vykdymo projekte.

Netipinių daugiaaukščių pastatų, kurių plano matmenys dideli, konstrukcijos montuojamos perdangų ir aukštų pakėlimo metodu. Pir­miausia montuojamos kolonos, aplink kurias apjuosiama tiek plieninių apkabų, kiek bus perdangų; apkabos įbetonuojamos j plokštes. Kolonos arba iš karto pa­statomos per visą pastato aukštį, arba primontuojamos paaukščiui keliant per­dangas.

Kai pagamintos perdangų ir denginio plokštės bei jų betonas yra reikiamo stiprumo, savaeigiu kranu, kuris naudojamas montavimo darbams ant žemės, ant pirmo aukšto kolonų pastatomi keltuvai. Jie esti su hidrauline arba mecha­nine pavara, efektyvesni — su mechanine. Keltuvai valdomi iš vieno pulto. Kiek­vieno keltuvo viena darbo eiga yra 8 mm. Jų veikimas sinchronizuotas: kol visi keltuvai nepadaro viso ciklo (kol nepakelia traukies 8 mm), tol kitas ciklas ne­prasideda. Trauklių veržlių prisukimo įtaiso konstrukcija yra tokia, kad negali susikaupti paklaidų. Kiekvieno keltuvo keliamoji galia 45 t.

Pirmiausia keliama denginio plokštė, kuri pakeliama į didžiausią galimą pagal kolonų pastovumo sąlygas aukštį ir laikinai įtvirtinama. Po jos tokia pat tvarka keliamos perdangos. Ten, kur ekonomiškai apsimoka, vietoj perdangų keliami   aukštai   su  visomis  konstrukcijomis.

Keliant perdangas ir aukštus, erdvinį pastato standumą palaiko tūriniai ele­mentai iš metalinių konstrukcijų arba monolitinio gelžbetonio; tie elementai vė­liau panaudojami kaip liftų šachtos.

Ant kolonų pastatyti keltuvai su perdangų plokštėmis sujungiami dviem trauklėmis kiekvienas. Trauklių apatinis galas pritvirtinamas prie įbetonuotų į plokštes plieninių apkabų. Perdanga laipsniškai keliama iki pirmojo aukšto vir­šaus, po to traukies perrišamos — nuleidžiamos ant apatinių perdangų. Tuo me­tu, kai traukies atrišamos, pakelta perdanga laikinai pritvirtinama prie kolonų specialiais įtaisais. Kiekvienas šių įtaisų sudarytas iš dviejų plieninių sąvaržų, keturių suveržiamųjų ir dviejų laikančiųjų varžtų.Mišraus    aukštingumo    pastatai   montuojami didelės keliamo­sios galios bokštiniais kranais kartu su kitais savaeigiais kranais. Vienas tokių pastatų — šiluminės elektrinės (SE) pagrindinis korpusas, ku­rio karkasas daugelio navų, nevienodo aukščio, sunkus. Montuojant  bokštiniai kranai  gali judėti išilgai arba skersai pagrindinių navų. Pirmuoju atveju bokštinį kraną geriau statyti bunkerių skyriuje arba katilinėje, kad juo aukščiausioje pastato dalyje galima būtų montuoti sunkiausias metalo konstrukcijos (taip pat ir bunkerius). Konstrukcijos prie bokštinio krano atgabenamos dviem bėgių keliais, nutiestais katilinėje ir mašinų skyriuje. Kai krano keliamoji galia pakankama, kolonos montuojamos surinktos. Šiuo atveju jos užkabinamos tri­juose ar keturiuose taškuose griebtuvais ir traversomis su ritinėliais. Mašinų salės ir dūmtraukių skyriaus kraštinių eilių kolonos montuojamos vikšriniu kranu. Kai.plečiamos veikiančios SE arba statomos naujos jų eilės, ilginamos pa­stato dalies konstrukcijas montuoti geriausia bokštiniu kranu, judančiu ne iš­ilgai, bet skersai pastato.

Labai aukšti karkasai montuojami savikėliais kranais. Pirmieji karkaso aukštai, taip pat savikėlis kranas sumontuojami vikšriniu arba auto­mobiliniu kranu. Toliau konstrukcijos montuojamos savikėliu kranu, laipsniškai pasikeliančiu ant anksčiau sumontuotų ir patikrintų konstrukcijų, po to, kai su­tvirtinamos jų montavimo sandūros. Montavimo metodas vadinamas atskiruoju, jei karkasas surenkamas ir kiti statybos darbai dirbami atskirai, nepriklausomai, ir kompleksiniu, kai, montuojant karkaso elementus, vienu metu apatiniuose aukš­tuose dirbami statybos, specialieji ir apdailos darbai.

Savikėlis kranas kyla aukštyn spragotos erdvinės konstruk­cijos apkaba . Ji laisvai šliaužioja bokštu aukštyn ir žemyn. Dirbant kranas re­miasi i pastato karkaso  rygclius kryžminėmis sijomis, galuose turinčiomis pa­sukamas arba atverčiamas gembes (auirigerius). Prieš keliant kraną, gembės nuimamos, kad kranas laisvai praeitų tarp karkaso rygelių. Apkaboje taip pat yra atraminės sijos, ir ji gali per autrigerius remtis ikarkaso rygclius.

Kranas pasikelia taip: apkaba pakeliama ir pritvirtinama prie viršutinių kar­kaso rygelių, kėlimo skrysčiai įtempiami. Po to nuimamos sąvaržos, kuriomis tvirtinamos krano atraminės sijos prie karkaso, kranas šiek tiek pakeliamas ir atraminių sijų gembės pasukamos (atverčiamos). Po to kranas skrysčiais pa­keliamas Į kitą poziciją (per du aukštus), atsukamos atraminių sijų gembės, kranas nuleidžiamas ant karkaso rygelių ir pritvirtinamas sąvaržomis.